pasenti

pasénti intr. 1. SD264,398, H154, N, Sut, Rtr, DŽ pasidaryti senam, pasenėti: Sesuo pasenusi, ir jos galvo[je] nebėr išminties J. Kai pasẽno, akim apžabo Dgč. Aš jau pasẽnus, man maža reikia LKT225(Gg). Kai pasénsti, dantys iškrinta – nieko nepadarysi Jsv. Vaikeliai, jug ir jūs pasénsat Klk. Pasenáu, o juk visims tas pats pareis LKT91(Vvr). Čia gimiau, čia užaugau, čia ir pasenáu Lk. Biškį pasẽno, suglebo, i po gražumo Trk. Anuodu jau buvo pasẽnusiu abudu Krg. Pasẽnę kaip žalčiai LKT145(Kin). Pasę́sta i šluota, i žmogus – nėkam nebtinka Dov. Vieną vaiką pasilikim: pasę́sim – kur dingsim Erž. Čia gali gyvęt i pasę́t LKT200(Plv). Kas bus, kai pasę́si, ka jau dabar vaistų reik Ilg. Baigia paséntie Vlkv. Pasẽno vienas kap grybas Vvs. Žmogus pasénsta kap grybas, ir jau anas nemielas niekam Žrm. Ka jauna buvau, ir Antanelis bučiavo, o ka pasenáu, ir arkliai baidos Krt. Jis mirė labai pasẽnęs KBI28. Mirė du pasẽnę vyrai Dgp. Čia, regis, tik užaugo, o jau ir paseno A.Vien. Valgykit, bo pasénsiu (taip svečias raginamas vaišintis) Ukm. Dvasia nepasẽno: grožę mėgstu, gėles Grd. Jau baigi pasénti, o darai kaip piemuo Mžk. Jaunas buvęs tur pasenti ir eiti iš tos šalies D100. Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasẽnę A.Baran. Nebus laiko linksmintis, kada jau pasénsim (d.) Klvr. Mamužė jau pasęst, reiks tau į stakles sėst RD91. Ir nukaršęs numirė pakajingame gyvenime pasenęs ir sotus gyvenimo BB1Moz25,8. Kaip gal žmogus ižg naujo gimt, kad pasęsta? DP255. Paprastai pasenusį vadą draugija prašalina Blv. Kaip jis (šuo) jaunas buvo, tai jį mylėjo, kaip paseno, jį visai išvarė BsPIV284. ^ A, kad tu pasentum! Sln. O kad jos paseñtų, tos vištos! (keikiant) Sml. Kai medis pasénsta, jis nukertamas NdŽ. Vištos pasẽno, gaidžiai nededa, kriaučiai parvažiavo – kiaušių nėr (sakoma, kai nėra ko duoti valgyti) Štk. Dėl šelmos vaiko pasensiu be laiko An. Jaunas buvęs tur pasenti J.Jabl. Gera gyventi, tik kad nereikėtų pasénti Jnš. Paseno, o protą neįgavo M. Aš pasẽnus, tu atjaunėjus – abidvi be dančių: man iškrito, tau – neišdygo (senas juokiasi iš seno) Rd. Gerbk senelį, ba pats pasensi Gdr. Greitai žmogus užaugi, dar greičiau pasensti LTsV85(Pšl). Vaikai nenora ilgai jauni būti, nora pasénti (skuba jauni vesti ar ištekėti) Krž. Pasensti besidabindamas, numiršti besimokindamas Vdžg. Taip paseno, kad ir giltinę jau užmiršo PPr103, LTsV90. Ir tu pasensi, jei giltinė barščių neužkuls Sln. Paseno ir pasitursino LTR(Grk). Pavalgęs – dirbti, pasenęs – mirti LTR(Šll), LTsV90(Trg). Daug žinosi – greit pasensi LTR(Šmk), PPr324. Merga su kanape užauga, su šunim (su kate Rdm) pasénsta Mrj. Kai jaunas buvau, aukso krėsle sėdėjau, o kai pasenau, nei kiaulės, nei šunes nebėda (puodo šukės) LTR(Kp). Užgimė raudonas, prisivaikščiojo žalias, kaip paseno – ir pageltonavo (rugiai) Lg. | refl.: Ka pasénstas, nebatminas [jaunų dienų darbų] Užv. I pasẽnos, ir išdurnėjos Krš. ║ nusilpti, sumenkėti dėl senatvės: Paseno visi kaulai mano Mž466. 2. per ilgą buvimą, vartojimą pasidaryti nebetinkamam, prastam: Kad jau pasẽno, susmuko trioba Erž. Mūsų karvei ganykla pasẽno Slm. | prk.: Aš pasenáu, i viskas y[ra] pasẽnęs, visi daiktai: i tie metai, i tos vasaros, i tas oras Vgr. Žemė pasens kaip drabužis CII640. Dangus pragaiš, ir visi pasęs kaip gelumbė srš. 3. išeiti iš mados, pasidaryti nebeaktualiam, atgyventi: Darbo valstiečiai įsitikina, kad pasenęs ūkininkavimo būdas jiems yra netinkamas sp. ^ Sena patarlė amžinai nepasens LTsV77(Ut). Paseñs tavo garbės vainikas NdŽ. 4. netekti šviežumo: Kiaušių teip greit neparduoda, i pasę́sta Plik. Dvi savaiti kaip vaistai sutaisyti, a nepaséns? LKT97(Krš). Valgykim silkių, kad jos nepasénsta LKKV160. Kai pàsena, bloga duona Mlt. 5. part. praet. prašmatnus, triukšmingas: Bus pasenusi veselija, t. y. šumni, pastipusi, bus daug svečių J. \ senti; apsenti; įsenti; išsenti; nusenti; pasenti; persenti; prasenti; prisenti; susenti; užsenti